Nacionalizmo dorybė

Yoram Hazony (1964) – Izraelio politikos filosofas, knygoje „Nacionalizmo dorybė“ pristatantis nacionalines valstybes visame pasaulyje norma pavertusį nacionalizmą ir pačias nacionalines valstybes kaip vertingą ir puoselėtiną pasaulio politinę tvarką.

Nėra abejonių, kad nacionalizmas yra įtakingiausia mūsų laikų politinė doktrina. Ji skelbia, kad kiekviena to siekianti tauta gali turėti savo valstybę ir joje valdyti save pagal savo normas. XX amžius buvo nacionalizmo klestėjimo amžius. Po I pasaulinio karo ši doktrina sugriovė imperijas Europoje, o po II-ojo padarė tą patį visame pasaulyje. Nors atrodė, kad XXI amžius bus globalizmo epocha, kai tarptautiniai ryšiai ir globalios organizacijos vis labiau išstums tautinius skirtumus, nacionalizmas kaip reakcija į tai grįžo su nauja jėga, visame pasaulyje iškeldamas tautinio išlikimo idėjas.

Nors nacionalizmas dažnai kaltinamas dėl pasaulio karų ir įtampų, autorius argumentuotai gina priešingą nuostatą, jog būtent nacionalinių valstybių tvarka yra geriausia, saugiausia, demokratijai, laisvei, stabilumui ir taikai suderinti tinkama politinė tvarka, pranašesnė už abi savo alternatyvas – anarchiją ir imperiją. Po nacių sukurto siaubo diskredituotas ir juodintas, nacionalizmas šiandien vėl prisistato pasauliui kaip tautų ir žmonių laisvės sąlyga, atnešusi kultūrinio atgimimo ir politinio išsivadavimo sąjūdžius, o tarp jų ir Lietuvos nepriklausomybę 1918 ir 1990 metais.

Laikais, kai vis daugiau kalbama apie pasaulio globalumą ir valstybių sienų pabaigą, tai knyga, leidžianti nauju žvilgsniu pažvelgti į mūsų sudėtingą pasaulį.

***

„Nacionalizmas sugrįžta – tokia yra Yoramo Hazony knygoje „Nacionalizmo dorybė“ siunčiama pagrindinė žinia XXI amžiaus skaitytojui. Tai labai svarbi ir ypač verta suprasti ir įsidėmėti žinia. Po Antrojo pasaulinio karo nacionalizmas buvo paverstas atpirkimo ožiu dėl visų žmonijos negandų. Jis tapo beveik metafizine pasaulyje egzistuojančio blogio priežastimi. Pats terminas buvo paženklintas gėdos ir paniekos bei tapo kvietimu persekioti šios pasaulėžiūros išpažinėjus.

Iš plačiųjų masių atminties buvo ištrinta nuovoka, kad nacionalizmas buvo nuostabus moderniosios Europos atradimas. Jis leido išspręsti vieną fundamentaliausių žmonijos problemų: įgalino politiškai įtvirtinti tautą – kalbos, kultūros ir istorijos susaistytų žmonių bendriją. Tauta, nebūdama nei per didelė, nei per maža, įstengia gyventi savarankiškai ir valdyti pati save. Tautas pakeičiančios imperijos yra pernelyg didelės ir griozdiškos, kad būtų tvarūs ir ilgalaikiai politiniai dariniai, todėl pasmerktos anksčiau ar vėliau subyrėti. O tada vėl ateina nacionalizmo metas ir jis sugrįžta. Knygoje atskleidžiama, kodėl ir kaip šis laikas atėjo vėl.“ – Vytautas Radžvilas, politikos filosofas, profesorius, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys

„Knygoje „Nacionalizmo dorybė“ Lietuvos skaitytojas ne tik ras autoriaus argumentus už nacionalines valstybes kaip geriausią politinės tvarkos pagrindą, bet ir galės susipažinti su Izraelio žydų nacionalizmo doktrina. Apsiskaičiusiam ir žingeidžiam skaitytojui pavyks atpažinti Yoramo Hazony savitą pasakojimą nacionalistinės minties tradicijoje. Knygos ašinė mintis, kad nacionalinė valstybė privalo tarnauti ją sukūrusiai tautai, nėra išskirtinė. Ji yra labai populiari ir Lietuvoje. Hazony pateikta interpretacija akivaizdžiai remia nacionalinės žydų valstybės pobūdį, bet kartu autorius nemato gyvybingos alternatyvos nacionalinei valstybei ir visame pasaulyje.“ – Šarūnas Liekis, politologas, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas